SERVISAS

Rimtautas Grabauskas
is knygos "Jausmu gama"

Didziaja samoningo gyvenimo dali prasistumdes kadru skyriu laukiamajame, priejau isvada, jog pardavejo profesija nera visai bloga.
O deficito dienomis- tiesiog pasakiska.
Gal taja pasaka kiek sutikrovindavo irasai skundu knygoje ar ispuoliai spaudos puslapiuose.
Girdi, atzargus mes, neatidus.
Jautriai ir mandagiai aptarnauti nemokame, raso visi, kas netingi.
Gerai, pasakiau sau viena ryta, atsistojes uz prekystalio.
Bus jums, rastininkai, servisas, atsiraitojau rankoves.
...Virstelejo duris ir iejo pirkejas. Nepamenu, kelintas ta diena.
-Labas,-pasisveikino.
-Labutis,-meiliai atsakiau.-Ko pageidausite?
-Kazkaip burnoje preska...Sakau, gal silkes...
-Silkes? Puiku! Kuria teiksites?
-Man vis tiek.
-Kaip tai vis tiek? Pakilokite, paciupinekite, pauostykite...Kaip sakoma, pagal skoni...
-Kad visos surios...
-Taip tai taip, bet musu laikais, kai aplinkui vienos individualybes, su savais
nepakartojamais pasauliais, su...
-Su silke noreciau iseiti.
-Labai malonu. Prasome, rinkites.
-Viska jau sandelyje isrinkote. Todel duokite, kuria norite.
-Ne, sitaip negalima. As tik pagal jusu pageidavima. Pavyzdziui, kaip sita>
-Gera.
-O jei anoji, stambesne?
-Tiks.
-Galiu ir mazesne.
-Ir as galiu.
-Tai kaip?
-Pirmyn.
-Vadinasi, ta is priekio?
-Aha.
-O jei is krasto?
-Imu.
-Jei norite, suvyniosiu ir is vidurio.
-Vyniokit.
-Atkreipkite demesi, mes atidareme nauja deze.
-Atidarykite kad ir filiala! Koks skirtumas?
-Man jokio. Betgi jus perkate, o ne as!
-Jusu tiesa.
-Taigi rinkites.
-Duokite bet kuria, ir viskas!
-Viskas ir guli ant prekystalio. Is kurios dezes?
-Is kurios norite.
-Kuo cia detas as? Jums reikia silkes ar man?
-Man
-Tai prasom. Sita, ana ar dar kokia kita?
-Bet kuria!
-As juk negaliu duoti, nepasiteiraves jusu nuomones.
-Susimildamas, as jusu labai prasau. Duokite silke.
-Visuomet. Tik pasakykite.
-As ta tik ir darau. Man reikia silkes.
-Zinau. Niekas jums to nedraudzia.
-Tai duokite!
-Kuria?
-Bet ku-ria!
-Nesuprantu, ko jus keliate balsa.
-Silke.
-Tuctuojau, tik prasome nesukauti.
-Silke, paprasciausia.
-Rinkites. Negaila.
-Silke duokite. Ir tuojau pat.
-Nerekite. Prasom pasiziureti. Visos pries jus...
-Silke, po velniu! Greitai.
-Ko jus keikiates? Mes ne stadione, ir, be to, as darbe.
-Silke parduokite, ar girdite?
-O kaipgi? Bet jei jus toliau taip sukaliosite, as jums is viso nepadesiu issirinkti.
-Ir labai gerai, po perkunais! Duokite sen silke!
-Tuoj pat. Tik pasakykite, kuri jums prie sirdies?
-Sil...-griebesi pirkejas uz sirdies.
-...Kas jums pilieti?..Palaukite, o silke?
Bet pilietis jau nieko neatsake. Beieskodamas atramos, ranka uzkabino stiklaini su pomidorais ir nere i nebuti. Kartu su dangteliu ir bulgariska etikete.
Duztantis stiklas vel prizadino vedeja.
-Dar vienas?-paklause atejes.
-Aha...kaip zole po dalgiu!
-Infarktas?
-Ne..si karta, atrodo, tik apopleksija.
-Pasiseke zmogui.
-Taigi..-kiek apsiblausiau, nepatenkintas rezultatu.
-Morta!-pasaukiau valytoja.-Nuvalyk grindis ir apsluosty piliecio veida.
-O as paskambinsiu kur reikia, -pazadejo vedejas, eidamas prie telefono.
Sitas jau daugiau neberasys ko nereikia, pamaniau ir pasitaisiau kaklarysi, nes pro duris brazdinosi eilinis busimasis pacientas.